Šeštadienio rytas buvo gana sunkus, ir tai ne dėl penktadienio kaltės, nes kėlėmės puse 8, kas man yra gana ankstoka. Greitai atsigėrę kavos, susiruošę, pajudėjome iš namų. Susitikome draugus ir išvažiavome į netolimą miestelį - Ukmergę, kurioje laika praleidome plūduriuojant ant vandens. Nors buvome tik 4 baidarės, bet įspūdžių ir jegų įveikti 18km užteko. Oras buvo puikus - saulėtas, su nedideliu vėjeliu. Diena prabėgo labai greitai, o kitą rytą skaudanti nugara ir rankos, priminė vakarykštį sportą. Iš tikrųjų pati, kartais prisibijau gylio, bet plaukiant ir irkluojant, jaučiau didelį malonumą, o dar kai gera kompanija šalia. Ir vitamino C prisigamini, treniruotę gerą pasidarai ir laiką leidi gamtoje, grožiesi.
Sekmadienį, beveik su ta pačia kompanija, sumąstėme keliauti kiek tolėliau - į Zarasus, kuriose vyko gana įdomios lenktynės. Kadangi vienas iš draugų yra lenktynininkas, jam ši sfera gana artima, o mūsų smalsumas taip pat neaplenkė. Vyko lenktynės ant vandens su keistais ''aparatais'' primenančius vandens motociklus, bet ne visai. Neskaitant, kad įėjimas kainavo po 10 eur, kurių buvo šiek tiek gaila, bet atvažiavus tiek kelio, būtų apmaudu, grįžti atgal. Kaip pirmą kartą matant, tai kas vyko, buvo įdomu ir laikas neprailgo. Grįžtant link namų, aplankėme garsųjį ''Stelmužės Ąžuolą'', kurį mačiau pirmą kartą. Lipome į Sartų apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria vaizdas į ežerus. Nors šiais metais buvome prie ežerų ir netoli šio bokšto, bet su valtele ''nedaplaukėme'' apžiūrėti. Išalkę ir šiek tiek pavargę, nusiprausėme, užkandome ir kritome į lovas. Daugiau iš to vakaro nieko ir nebeprisimenu. Tik spalvotus sapnus.
Sekmadienį, beveik su ta pačia kompanija, sumąstėme keliauti kiek tolėliau - į Zarasus, kuriose vyko gana įdomios lenktynės. Kadangi vienas iš draugų yra lenktynininkas, jam ši sfera gana artima, o mūsų smalsumas taip pat neaplenkė. Vyko lenktynės ant vandens su keistais ''aparatais'' primenančius vandens motociklus, bet ne visai. Neskaitant, kad įėjimas kainavo po 10 eur, kurių buvo šiek tiek gaila, bet atvažiavus tiek kelio, būtų apmaudu, grįžti atgal. Kaip pirmą kartą matant, tai kas vyko, buvo įdomu ir laikas neprailgo. Grįžtant link namų, aplankėme garsųjį ''Stelmužės Ąžuolą'', kurį mačiau pirmą kartą. Lipome į Sartų apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria vaizdas į ežerus. Nors šiais metais buvome prie ežerų ir netoli šio bokšto, bet su valtele ''nedaplaukėme'' apžiūrėti. Išalkę ir šiek tiek pavargę, nusiprausėme, užkandome ir kritome į lovas. Daugiau iš to vakaro nieko ir nebeprisimenu. Tik spalvotus sapnus.
Labai įdomi kelionė :)
AtsakytiPanaikintiTikrai :)
Panaikinti